Kompostai – pūvantys žemės vitaminai

kompostasOrganinių atliekų kompostavimas ūkininkams žinomas dar nuo neatmenamų laikų, tačiau XXI a., atsiradus mineralinėms trąšoms, kompostai buvo užmiršti. Šiandien, kai vėl atsigręžiama į ekologiją, kompostas grįžo į populiarumo viršūnę. Tiesa, vyrauja klaidinga nuomonė, kad kompostui paruošti nereikia daug išmanymo. Pakanka pripilti durpių, mėšlo, šieno, sumesti nupjautą žolę ar kitas organines atliekas ir viskas. Tačiau realybė yra tokia, kad komposto paruošimas reikalauja ne tik atitinkamų žinių, bet ir laiko.

Kompostas – kas tai ir kodėl jis taip vertinamas?

Kompostas, tai skirtingo mineralizacijos lygio ir įvairių organinių medžiagų mišinys. Jo sudėtyje esantys žolių stiebeliai, nevisai supuvusios šakelės ir įvairios organinės liekanos, pavyzdžiui, kiaušinių lukštai, nupjauta žolė, sugrėbti lapai, šienas ir t.t., užtikrina dirvos purumą ir ilgaamžį trąšumą. Be visų šių medžiagų, komposte gausu bakterijų, pelėsinių grybų, mielių, bestuburių ir kitų gyvybės formų, kurių dažniausiai neįmanoma įžvelgti plika akimi. Ir visa ši „civilizacija“, gyvenanti komposto krūvoje, maitinasi organinėmis liekanomis, kurias vėliau fermentų pagalba mineralizuoja ar paverčia tirpiomis medžiagomis- šias medžiagas augalų šaknys greitai ir paprastai įsisavina. Be to, kompostai, patekę į dirvą, suyra ir išskiria pagrindines augalams būtinas maistines medžiagas – fosforą, azotą, kalį ir kitus mikroelementus.

Taigi, kompostas yra visiškai natūrali trąša, kuri praturtina daržoves, uogas ir kitus augalus vitaminais bei mineralinėmis medžiagomis, o dirvai padeda išlaikyti trąšumą.

Bakterijos ir mikroorganizmai atlieka juodžiausią darbą

Jei komposto krūvoje nebūtų gyvybės, tai būtų tik paprasta šiukšlių krūva. Visi medžiagų virsmai vyksta tik dėl joje besidauginančių organizmų veiklos. Lygiai tokie pat procesai natūraliai vyksta ir dirvoje, skirtumas tas, kad kompostas yra centrinė šių organizmų būstinė. Todėl svarbu suprasti, kad organines medžiagas kompostu paverčia gyvi mikroorganizmai, o mūsų tikslas, ruošiant kompostą, šiuos padarėlius maitinti. Norint, kad žmogaus organizmas gerai funkcionuotų, jam būtina gauti baltymų, iš kurių yra sudarytos mūsų ląstelės. Lygiai ta pati taisyklė galioja ir komposto krūvoje gyvenantiems mikroorganizmams. Be tinkamo maisto ir deguonies jie žus, o mūsų kompostas bus negyvas ir bevertis.

Be to, mikroorganizmams komposte turi būti sudarytos palankios šilumos ir drėgmės sąlygos bei oro pralaidumas. Todėl kompostuojamos medžiagos turi būti sudėtos pakankamai puriai ir susmulkintos, o norint, kad į komposto vidų patektų deguonis, atliekų krūvas reikia kelis kartus perkasti, pajudinti. Nepatartina leisti kauptis drėgmei ar per daug išsausėti ir būtina nuolatos pridėti papildomų medžiagų.

Taigi, kompostai, tarsi milžiniška, akimis neįžiūrima civilizacija, kurioje vyksta gyvenimas. Jei esate visiškai „žalias“ šioje srityje, protingiausia būtų pasikonsultuoti su specialistu ar patyrusiu ūkininku, kuris jus išmokys kaip tinkamai prižiūrėti komposto krūvą, kurios turinys, tinkamai jį panaudojus, jūsų daržą, sodą ar šiltnamį pavers tikru rojaus sodu.

Rasytojas.lt

Rasytojas.lt yra komercinių tekstų kūrėjų agentūra. Mariaus ir jo kolegų rašomi straipsniai yra publikuojami ne viename interneto leidinyje. Visi tekstai atitinka paieškų reikalavimus, yra kokybiški ir įdomūs. Plačiau - Rasytojas.lt puslapyje.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *