Visi tie, kurie bent kartą yra atsivertę Lietuvos istorijos vadovėlį žino, jog Antanas Smetona yra buvęs Lietuvos prezidentas. Verta paminėti, jog Antanas Smetona net 19 metų buvo Lietuvos prezidentu (įskaičiuojant laikotarpį (4 metus), kai buvo emigracijoje). Tai ilgiausiai Lietuvą atstovavęs prezidentas. Tiesa, būtų galima teigti, jog Stasys Lozoraitis yra ilgiausiai išbuvęs Lietuvos Prezidentu (net 39 metus), tačiau visus tuos metus jis gyveno išeivijoje ir buvo neoficialus Lietuvos prezidentas.

Rugsėjo 28 dieną, nuo Trakų miesto išjojo 10 Lietuvos raitelių, kurie turi tikslą pakartoti Vytauto Didžiojo pergalingą žygį prie Juodosios jūros, kuomet Lietuvos teritorija buvo didžiausia per visą valstybės istoriją. Atstumas nuo Trakų iki Juodosios jūros yra 2000 kilometrų, taip ir pavadintas šis žygis – „2000 km istorijos“. Šios idėjos pagrindinis akcentas yra tas, jog jojama Lietuvos žirgais – žemaitukais.

Atstumas išties didelis, o nuo sunkaus krūvio jau nugaišo viena kumelė bei iš varginančios kelionės dėl sveikatos problemų ir nuovargio jau pasitraukė keletas raitelių. Vienas iš jų – pats šio būrio vadas – V.Ruibys. Žirgai taip pat yra išsekę bei sužaloti.
Skaityti visą naujieną »

1989 metų rugpjūčio 23 dieną lietuviai, latviai ir estai buvo kaip niekad vieningi. Susikibę rankomis Lietuvos, Latvijos ir Estijos piliečiai nutiesė gyvą kelią per tris valstybes. Šis įvykis prieš tai neturėjęs analogo, nuskambėjo visame Pasaulyje. Tą dieną trijų kaimyninių valstybių žmonės garsiai sušuko – mes norime tapti nepriklausomais!

Ar mes esame dabar laimingesni negu buvome tada? Galbūt ir taip. Ar mes esame vieningi kokie buvome tada? Tikrai ne. Skaityti visą naujieną »

Lietuvoje yra ne tik daug gerų krepšininkų, bet ir lengvaatlečių. Pristatome jums keletą Lietuvos lengvosios atletikos sportininkų rekordų per visą šalies sporto istoriją.

Disko metimas – 73.88 metrai – Virgilijus Alekna.
Ieties metimas – 82.94 metrai – Tomas Intas.
Rutulio stūmimas – 21.10 metrai – Donatas Stukonis.
Šuolis į aukštį – 2.34 metrai – Rolandas Verkys.
Šuolis į tolį – 8.13 metrai – Vladimiras Cepelevas.
100 metrų sprintas – 10.3 sec – Kastytis Klimas.
Skaityti visą naujieną »

Laurynas Gucevičius (1753 m. – 1798 m.) neabejotinai garsiausias visų laikų Lietuvos architektas. Šis architektas suprojektavo tokius pastatus:

* Vilniaus rotušę (1799 m.),
* Vilniaus katedrą (1801 m.),
* Verkių rūmų ansamblio centrinius rūmus (neišlikę), arklides ir kai kuriuos pastatus,
* Čiobiškio dvaro rūmus ir Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią,
* Sudervės bažnyčią,
* Vidžių (Baltarusija) teismo rotušę ir miesto viršininko namus,
* rekonstravo Raudonės pilį ir Jonavos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčią,
* sudarė Vilniaus vakarinės dalies topografinį planą.

Nemažai lietuviams kainuojantis Valdovų rūmų atstatymas, verčia susimąstyti ar mums juos išties reikėjo atstatinėti? Na bet vis tik tai mūsų istorija ir kultūrinis paveldas. O šių rūmų statyba prasidėjo dar 15 amžiuje ir kartu su įvairiomis renovacijomis ir atstatymais tęsėsi beveik du šimtus metų, kol galiausiai 18 amžiuje rusai juos sugriovė iki pamatų. 19 amžiuje, tų pačių rusų, buvo sunaikinti net ir Valdovų rūmų pamatai.

Dabartiniai valdovų rūmai yra statomi beveik 10 metų ir tai Lietuvos mokesčių mokėtojams jau kainavo daugiau kaip 200 milijonų litų. Akivaizdu, kad statybos truks dar keletą metų ir kainuos dar ne vieną dešimtį milijonų litų.

1923 m. sausio 15-oji – viena svarbiausių ir džiugiausių Lietuvos istorijos datų, kuriai dažnai nepelnytai skiriame per mažą dėmesį. Šią dieną lietuvių sukilėliai užėmė Klaipėdą ir ji buvo de facto prijungta prie Lietuvos Respublikos. Tai viena drąsiausių ir sėkmingiausių karinių operacijų, kurios išdava – Klaipėdos ir jos krašto priklausymu Lietuvai – galime džiaugtis ir šiandien. Daugiau apie šią istorinę pergalę skaitykite čia.

Lietuvos (Lituae) vardas pirmą kartą paminėtas Kvedlinburgo analų 1009 m. kovo 9 d. įraše apie šv. Brunono žūtį.

Užfiksuotas toks įrašas: „Šventasis Brunonas, dar vadinamas Bonifacu, arkivyskupas ir vienuolis, vienuoliktaisiais savo atsivertimo metais Rusios ir Lietuvos pasienyje pagonių užmuštas su aštuoniolika saviškių kovo 9 dieną nukeliavo į dangų”. Šiame sakinyje pirmą kartą paminėtas Lietuvos vardas.