Žodis „angaras“ istoriškai yra asocijuojamas su aviacija, nes taip iki šiol yra vadinami pastatai, skirti skraidančių transporto priemonių statybai, remontui ir priežiūrai. Išskirtinė jų savybė – ganėtinai didelės durys ar tiesiog atviros erdvės, pro kurias nesunkiai gali įvažiuoti net ir labai didelė technika, tokia kaip lėktuvai. Tačiau mūsų šalyje šiuo žodžiu vadiname ir pastatus, naudojamus žemės ūkyje ir pramonėje, skirti produkcijos sandėliavimui arba technikos ir gyvulių laikymui.

Pirmieji tokio tipo pastatai būdavo stacionarūs, gaminami iš plieno ar medienos. Su laiku pradėtos naudoti gerokai lengvesnės medžiagos, kas leido kurti ir kilnojamas angarų versijas, kurias galima buvo pakankamai greitai surinkti, ir reikalui esant išardyti bei perkelti į kitą vietą. Šiuolaikiniai greitai surenkami tentiniai angarai – tai labai patogus ir kas ypač svarbu – ekonomiškas, būdas įsirengti pakankamai dideles patalpas, kurias galima pritaikyti įvairiai veiklai.  

Kaip jau minėta, angarai yra labai paplitę žemės ūkyje, pramonėje ir sandėliavimo srityse. Čia jų paskirtis gali būti pati įvairiausia – nuo laikinų produkcijos surinkimo vietų iki ilgalaikių gamybinių patalpų. Greitai surenkami angarai pasižymi nesudėtingu surinkimo procesu, kuris priklausome nuo dydžio gali užtrukti nuo kelių dienų iki dviejų savaičių. Per tokį trumpą laiką nepavyktų net įpusėti statant stacionarų angarą. Jie nereikalauja pamatų, kas dar pagreitina visą įrengimo procesą ir nereikalauja papildomų leidimų gavimo, nes nėra klasifikuojami kaip nekilnojamas turtas. Tačiau, jei yra poreikis, tai tokias konstrukcijas galima tvirtinti prie pamatų, taip suteikiant statiniui papildomo tvirtumo ir praktiškai įrengiant stacionarų sprendimą.

Surenkami angarai gali būti naudojami net ir ganėtinai atšiauriomis sąlygomis. Jie atlaiko kritulius, apsaugo produkciją nuo tiesioginių saulės spindulių, o prireikus juose galima įrenginėti ir šildymo sistemas ir taip užtikrinant komfortabilias sąlygas net iš šaltomis žiemomis.